Augalai

Žalioji rūta - daugiametis, 30-60 cm aukščio melsvai žalias, rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas. Stiebas status, šakotas, jo apatinė dalis sumedėjusi. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti. Pamatiniai ir viduriniai lapai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai žalsvai geltoni, skėtiškose kekėse. Vaisius - dėžutė.
Lietuvoje žalioji rūta savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo-spalio mėn. Dauginasi sėklomis.
Vaistams vartojama augalo antžeminė dalis (Herbą Rutae). Ji pjaunama per žydėjimą arba butonizacijos fazėje ir džiovinama pavėsyje gerai vėdinamoje vietoje.
Liaudies medicinoje rūtų žolės užpilo geriama nuo nervinių ligų (isterijos, epilepsijos). Užpilas yra toksiškas, veikia abortuojančiai, todėl mažiems vaikams, nėščioms moterims jo vartoti negalima. Užpilas ruošiamas taip: 1 arbatinis šaukštelis susmulkintos žaliavos užpilamas 100-150 ml verdančio vandens, 20-30 min. laikomas šiltoje vietoje. Geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Iš šviežios žaliosios rūtos žolės galima pasigaminti spiritinę tinktūrą. Ji veikia organizmą taip pat kaip užpilas.
Žalioji rūta kaupia furokumarinus, kurie didina odos jautrumą ultravioletiniams spinduliams. Todėl augalui jautriems žmonėms saulėtą dieną prisilietus prie jo, ant odos gali iškilti pūslelės, jų vietoje vėliau gali likti tamsios dėmės. Ūkanotą dieną rūtų poveikis silpnesnis.
Žalioji rūta vartojama Rytų šalių liaudies medicinoje: Kinijoje - nuo galvos skausmo, Indijoje - kaip biostimuliatorius.
Buityje žalioji rūta saikingai vartojama kaip prieskonis.
Prieš gydantis rūta, reikia būtinai pasikonsultuoti su gydytoju, nes šis augalas yra nuodingas.