Augalai

Paprastoji vyšnia-3-7 m aukščio medis, kurio šakniniai ūgliai gali sudaryti platų krūmyną. Žievė pilkai ruda, blizganti. Lapai paprasti, kotuoti, pjūklišku kraštu, tamsiai žali. Žiedai balti, taisyklingi, ant ilgų žiedkočių, po 2-5 susitelkę į skėtiškus žiedynus. Vaisiai - tamsiai raudoni, sultingi kaulavaisiai ant ilgų kotelių. Jų sultingo minkštimo viduje - didelis, kietas, šviesus kauliukas.
Paprastoji vyšnia - vertingas vaismedis, todėl dažnai auginama soduose. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn.
Vyšnia vartojama tik liaudies medicinoje. Vartojami prinokę vaisiai (Fructus Cerasi), t.p. vyšnių koteliai. Vaisiai valgomi švieži, džiovinti ir konservuoti. Jie gerina apetitą, turi vitaminų C,PP,B, folinės rūgšties, kalio, vario, geležies, magnio.
Vyšnių arbata gaivina. Augalo vaisiai mažina rūgimo ir puvimo procesus žarnyne, truputį laisvina vidurius. Vyšnių sultis patariama gerti atsikosėjimui lengvinti sergant bronchitu, tracheitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Vyšnias patartina valgyti sergantiems anemija, nes jose yra geležies. Kauliuke esančių sėklų negalima valgyti - jose esanti cheminė medžiaga amigdalinas organizme virsta labai toksiška ciano rūgštimi. Ji jungiasi su hemoglobinu ir neleidžia jam į audinius pernešti deguonies - žmogaus organizme vystosi hipoksija (deguonies badas). Sunkių apsinuodijimų metu galima netgi mirtis.
Vyšnių kotelių nuoviras skatina šlapimo išsiskyrimą; jo geriama sergant šlapimo pūslės akmenlige, vandene. Gaminamas taip: 2 valgomieji šaukštai susmulkintų kotelių užpilami 200 ml vandens ir virinami 30 min. Nukošiama. Pripilamas išgaravęs vandens kiekis. Preparatas išgeriamas per dieną.
Šviežių vyšnių lapų dedama į konservuojamas daržoves.