Augalai

Paprastasis varputis - daugiametis, iki 120 cm aukščio žolinis, miglinių (Poaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : šiaudė, varpis, varputė, veja). Šakniastiebis ilgas, šliaužiantis. Stiebai kylantys. Lapai pražanginiai, linijiški, melsvai žali arba žali. Stiebo viršūnėje išauga siaura stati varpa, susidedanti iš šviesiai žalių, kartais violetinio atspalvio varpučių. Vaisius - lancetiškas žvynagrūdis su liekančiais žiedažvyniais.
Paprastasis varputis Lietuvoje dažnas. Auga pievose, pakelėse, pakrantėse, patvoriuose, soduose, daržuose. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta rugpjūčio-rugsėjo mėn. Tai sunkiai išnaikinama laukų ir sodų piktžolė. Dauginasi sėklomis ir šakniastiebiais.
Vaistams vartojami varpučio šakniastiebiai (Rhizomata Agropyri). Jie renkami pavasarį arba rudenį. Iškasti nuplaunami šaltu vandeniu, paskleidžiami plonu sluoksniu ir džiovinami. Išdžiūvę šakniastiebiai turi būti šviesiai gelsvi, be kvapo, saldoko skonio. Varputis kaip asiūklis ir kraujažolė kaupia silicio junginius. Vaistams gaminamas varpučio nuoviras. Jis vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti sergant inkstų ligomis. Šiam tikslui 3 valgomieji šaukštai susmulkintų šakniastiebių užpilami 150 ml verdančio vandens, ir 20-30 min. indas kaitinamas vandens vonioje. Nukošiama, pripilamas išgaravęs vandens kiekis ir geriama po 1 valgomąjį šaukštą 3-4 kartus per dieną.
Liaudies medicinoje varpučio šakniastiebių užpilo geriama nuo virškinamojo trakto ligų. Šiam tikslui iš vakaro 10 g žaliavos reikia užpilti 200 ml (stikline) verdančio vandens ir per naktį laikyti šiltoje vietoje. Gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną.
Augalo nepatartina vartoti sergant akmenlige, lamblioze, esant alergijai.