Augalai

Vaistinis rabarbaras - daugiametis, iki 1,5-2 m aukščio žolinis, rūgtinių (Polygonaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : barbarkas, berberis, barboras, rėjus, rubarbaras). Nuo šakniastiebio šakojasi stambios, mėsingos, pjūvyje geltonos šaknys. Stiebas plikas, beveik be lapų. Pamatiniai lapai dideli, sudaro skrotelę. Stiebo lapai pražanginiai, daug mažesni. Žiedynas - šluotelė. Žiedai smulkūs, rausvai balti, gali būti raudoni. Vaisius - tribriaunis, rausvai rudas sparnuotas riešutėlis.
Kaip vaistinis augalas auginamas soduose, daržuose. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai subręsta liepos-rugpjūčio mėn. Masiškai žydi trečiaisiais augimo metais.
Lietuvoje daugiau auginamas daržovinis rabarbaras (Rheum undulatum), tačiau vaistinės savybės geresnės vaistinio rabarbaro.
Medicinoje vartojamos augalo šaknys (Radices Rhei palmati). Iškastos šaknys nuvalomos, nuplaunamos, supjaustomos dalimis. Kiek apvytintos ore, džiovinamos džiovykloje 60° C temperatūroje. Išdžiūvusios šaknys išorėje tamsiai rudos, viduje - gelsvai rožinės spalvos, savito kvapo, karčios, sutraukiančio skonio. Jų vaistines savybes lemia antraglikozidai ir rauginės medžiagos tanoglikozidai. Tanoglikozidai turi sutraukiančiųjų ir antiseptinių savybių, antraglikozidai - paleidžiamųjų. Nedidelės šaknų preparatų dozės veikia sutraukiančiai didelės dozės stiprina žarnyno peristaltiką, laisvina vidurius. Požymiai išryškėja tik po 8-10 vai.
Rabarbaro preparatais (jie parduodami vaistinėse) - rabarbaro sirupu, karčiąją tinktūra, sausu ekstraktu, tabletėmis gydoma žarnyno atonija, meteorizmas, lėtinis vidurių užkietėjimas. Jais patariama gydyti vaikus, senyvo amžiaus žmones, nes preparatai veikia švelniai, nemažina apetito ir netrikdo virškinimo. Rabarbaro sirupas gaminamas vaikams. Gydomas meteorizmas, užkietėję viduriai. Dozę skiria gydytojas. Paprastai skiriama po 0,5-1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną prieš valgį. Tuo pačiu tikslu geriama karčioji rabarbaro tinktūra (po 0,5-1 arb.šaukštelį 2 kartus per dieną prieš valgį). Tabletės vartojamos užkietėjus viduriams; geriama po 1-2 po vakarienės. Sausą rabarbaro ekstraktą gali dozuoti tik gydytojas, nes perdozavus, dėl labai sustiprėjusios žarnyno peristaltikos, galimi pilvo skausmai, vėmimas.
Rabarbaro preparatų, kaip ir kitų augalinės kilmės vidurius laisvinančių vaistų, negalima vartoti ilgą laiką, nes galimi lėtiniai žarnyno gleivinės uždegiminiai procesai, prie preparatų priprantama ir jie silpniau veikia. Jų nepatartina vartoti sergant cholecistitu, ūmiu apendicitu, kraujuojant iš virškinamojo trakto, nėščioms moterims.
Iš rabarbaro lapkočių galima pasigaminti daug saldžių patiekalų, džemų, uogienių, marmeladų.
Pažymėtina, kad rabarbaras kaupia oksalatus, nuo kurių organizme gali sutrikti druskų apykaita. Rabarbaro nepatartina vartoti sergantiems inkstų ir šlapimo pūslės akmenlige, nefritu, nefroze.