Vaistinė veronika (Veronica officinalis)
Vaistinė veronika - daugiametis žolinis, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : elprusė, urvantėliai, varvenčiukai). Šakniastiebis šliaužiantis. Stiebo apatinė dalis šliaužianti, įsišaknyjanti. Žydinčios viršūnės stačios. Lapai priešiniai,, trumpakočiai, dantytais kraštais. Visas augalas apaugęs plaukeliais. Žiedai melsvi, kartais balti, kotuoti, susitelkę lapų pažastyse į stačias kekes. Vaisius - dvilizdė dėžutė. Sėklos smulkios, plikos.
Vaistinė veronika Lietuvoje negausi. Auga pievose, tarp krūmų, miškų aikštelėse. Žydi birželio-rugpjūčio mėn. Vaisiai bręsta nuo liepos mėn.
Medicinoje vartojama augalo žolė (Herbą Veronicae). Tai apetitą žadinantis, sutraukiantis vaistas. Vartojama sergant skrandžio, žarnyno ligomis. Karštas žolės užpilas lengvina atsikosėjimą, jo geriama sergant bronchitu, kitomis kvėpavimo takų ligomis. Užpilas gaminamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, ir paliekama 2 vai. šiltoje vietoje, kad nusistotų. Po to nukošiamas. Geriama po 2 valgomuosius šaukštus 4 kartus per dieną prieš valgį.
Vaistinė veronika turi raminančių savybių, todėl liaudies medicinoje vartojama nuo galvos skausmo, nemigos.






