Augalai

Vaistinė baltašaknė - daugiametis, 20-50 cm aukščio žolinis Lelijinių (Liliaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : kurvažolė, strėnų žolės) su storu šliaužiančiu gumbuotu šakniastiebiu. Stiebas stačias, kiek išsilenkęs, briaunotas. Lapai pražanginiai, pailgai kiaušiniški, panašūs j pakalnutes lapus, tik smulkesni, palinkę į vieną pusę. Žiedai susitelkę po 1-2 lapų pažastyse, gelsvai balti, vamzdiški. Vaisius - rutuliška, melsvai juoda uoga.
Auga sausuose ir vidutinio drėgnumo miškuose, dažniausiai pušynuose. Neretai žydi gegužės-birželio mėn.
Gydymui vartojama žolė (Herbą Polygonati), vaisiai (Fructus Polygonati) ir šakniastiebiai (Rhizomata Polygonati). Jie yra nuodingi, gali sukelti vėmimą, todėl jų preparatai vartojami tik išoriniam gydymui, turi nuskausminančių, priešuždegiminių savybių. Nuoviru gydomas reumatas, sąnarių uždegimas. Šviežių šakniastiebių sultimis arba džiovintų šakniastiebių nuoviru naikinamos strazdanos, gydomos žaizdos.
Senovėje nuovire suvilgytais tamponais malšindavo dantų skausmą. Moterys uogomis trindavo skruostus, kad jie būtų rausvi.