Augalai

Šilinis viržis - daugiametis, visžalis, iki 70 cm aukščio, viržinių (Ericaceae) šeimos puskrūmis (dar vadinamas : birdžis, birzdžiai, eglutė, šilo eglutė, šilogis, šilojas, šilovė, šilžolė, viržė). Stiebai šakoti. Lapai maži, prigludę, linijiški arba linijiškai lancetiški, bekočiai. Žiedai rožiniai, smulkūs, silpno medaus kvapo, susitelkę į daugiažiedes kekes. Vaisius - plaukuota dėžutė. Sėklos labai smulkios, rusvos.
Šilinis viržis auga spygliuočių miškuose, sudarydamas ištisus sąžalynus. Mėgsta sausas, smėlingas vietas.
Vaistinė žaliava - šilinio viržio antžeminė dalis (Herbą Callunae). Pjaunama, kai viržis žydi, liepos-rugpjūčio mėn. Džiovinama lauke, pavėsyje, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Viržio žolėje yra centrinę nervų sistemą raminančių, dezinfekuojančių, antiuždegiminių, šlapimo ir prakaito išsiskyrimą skatinančių medžiagų. Augalo užpilu gydoma inkstų ligos, virškinamojo trakto sutrikimai. 1 valgomasis šaukštas žaliavos užpilamas 400 ml verdančio vandens, ir 2 vai. laikoma šiltoje vietoje. Geriama po 80 ml kas 3 val.
Centrinei nervų sistemai raminti, kai yra nemiga, padidėjęs jautrumas, Vokietijoje vartojamas toks mišinys: 2 dalys vaistinio valerijono šaknų, po 3 dalis paprastosios sukatžolės ir pelkinio pūkelio ir 4 dalys šilinio viržio žolės. Mišinio 2 valgomieji šaukštai užpilami 0,5 l verdančio vandens, ir užpilas 2 val. paliekamas šiltoje vietoje. Nukošiama. Geriama po 100 ml kas 3 val.