Augalai

Pelkinis pūkelis - vienmetis, 5-25 cm aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltikė, katkojė, palenas, žyvatrama). Šaknis liemeninė, neilga, šakota. Stiebas gulsčias arba kylantis, nuo pat pagrindo plačiai šakotas. Lapai paprasti, pražanginiai, linijiški arba lancetiški. Visas augalas apaugęs pilkais pūkeliais. Žiedai labai maži, vainikėlis gelsvai baltas. Graižai pusrutuliški, 3-3,5 mm skersmens, po 3-10 susitelkę į tankias, lapų apsuptas krūveles šakelių viršūnėse. Vaisiai su skristukais.
Pelkinis pūkelis auga drėgnose ir apydrėgnėse vietose: pievose, grioviuose, upių slėniuose, pakelėse, išdžiūvusiose balose, dirbamose dirvose. Dažnas, ypač drėgnesnių dirvožemių rajonuose. Žydi birželio-rugpjūčio mėn.
Vaistinė žaliava - pūkelio žolė (Herbą Gnaphalii uliginosi). Renkama nuo birželio pabaigos iki rugsėjo, tačiau lengviausia šj augalą rasti antroje vasaros pusėje, kai jis jau esti 15-20 cm aukščio.
Pelkinis pūkelis raunamas su šaknimis, jos labai mažos, tinka vartojimui kaip ir žolė. Džiovinamas pavėsyje, paskleistas plonu sluoksniu. Galima džiovinti džiovykloje, bet temperatūra neturi būti aukštesnė už 40-50° C. išdžiūvusi žaliava turi būti silpno malonaus kvapo, sūroko skonio. Beje, į pelkinį pūkelį panašus miškinis pūkelis (G. sylvaticum) ir dirvinė pūkūnė (Filago arvensis). Jie medicinoje nevartojami, todėl, perrenkant žaliavą, būtinai pašalinami.
Miškinis pūkelis užauga aukštesnis (20-60 cm), jo stiebai statūs arba šiek tiek išlinkę, nešakoti, apaugę baltais plaukeliais, lapai linijiškai lancetiniai, beveik pliki, o žiedai siauruose varpiškuose žiedynuose lapų pažastyse (pelkinio pūkelio žiedai - stiebų ir šakų viršūnėse).
Dirvinė pūkūnė -15-25 cm aukščio vienmetis augalas. Stiebas stačias, dažniausiai šakotas, apaugęs baltais ar pilkais pūkeliais. Lapai lancetiški arba linijiški. Žiedai balti, šluotelės ar kekės pavidalo žiedynuose, auga netik šakų