Augalai

Paprastasis pastarnokas - dvimetis, kartais daugiametis, 30-100 cm aukščio žolinis kvapus, salierinių (Ąpiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : bukantai, burkantas, burkuntai, sėjamasis pasternokas). Šaknis verpstiška, beveik nešakota, pilkšvai baltu minkštimu. Stiebas status, briaunotas, vagotas. Lapai dideli, vienąkart plunksniški, su 2-7 poromis bekočių lapelių, ant ilgų lapkočių. Žiedai geltoni, susitelkę į sudėtinį skėtį. Vaisius apvaliai elipsiškas, gelsvai rudas, visiškai subrendęs skyla pusiau.
Vaistams vartojami augalo vaisiai (Fructus Pastinacae sativae). Jie yra 4-7 mm ilgio ir 3-6 mm pločio, šiaudų spalvos, silpno kvapo, aštraus, truputį deginančio skonio.
Vaistinėse parduodami iš pastarnoko vaisių pagaminti preparatai beroksanas ir pastinacinas. Beroksanas - fotosensibilizuojantis preparatas, t.y. įjautrina odą saulės apinduliams, dėl to joje susidaro daugiau pigmento melanino. Tai padeda gydyti odos ligas: žvynelinę, baltmę ir kt. Jis taip pat skatina plaukų augimą. Beroksano geriau nevartoti sergant hipertonija, tuberkulioze, tireotoksikoze, kraujo, kepenų, inkstų, širdies, nervų ligomis. Vartojamas griežtai kontroliuojant gydytojui.
Pastinacinas (tabletės) - spazmolitinis preparatas: atpalaiduoja lygiuosius raumenis, plečia vainikines kraujagysles. Vartojamas stenokardijos priepuolių profilaktikai (preparato geriama ne priepuolių metu, bet tarp jų), virškinamojo trakto, šlapimo takų spazmams atpalaiduoti.
Pastarnoko sėklų kartumynai, patekę į burną, refleksiškai skatina skrandžio gleivinės sekrecinę funkciją. Todėl augalo vaisių ištrauka, išgerta 20-30 min. prieš valgį, sužadina apetitą.
Liaudies medicinoje pastarnokas vartojamas šlapimo išsiskyrimui skatinti, spazmams atpalaiduoti sergant inkstų, šlapimo pūslės akmenlige, taip pat nuo organizmo audinių pabrinkimo dėl širdies, inkstų veiklos nepakankamumo.