Augalai

Echmėjos iš lapų skrotelės žiedą išaugina tik vieną kartą, bet to žiedo verta palaukti kartais net ketverius metus. Žydi augalas pusmetį ar net dar daugiau, paskui užaugina atžalas, kuriomis galima dauginti. Tai geriausia daryti pavasarį echmėja persodinant. Pats augalas gali toliau žaliuoti ir nežydėdamas - jo forma ir lapų spalva taip pat atrodo įspūdingai. Beje, jis gana ištvermingas.

Persodinant reikėtų rinktis negilų vazoną, nes echmėjų šaknys silpnos ir paviršinės. Kai oras jau atšyla, laistant echmėją vandens pirmiausia reikėtų pilti į skrotelę, o tada palieti žemę. Ji visą laiką turi būti vos drėgna. Trešti galima specialiomis bromelijoms skirtomis trąšomis, nors tinka ir kitos žydinčių gėlių trąšos. Dryžuotos echmėjos lapų nereikėtų valyti šluoste, nes juos galima pažeisti ir augalas žus.

Kalankės pavasarį pasitinka jau pasipuošusios žiedais. Tuomet gėlę laikykite saulėtoje ir šviesioje vietoje, kad lapai ir žiedai būtų ryškūs. Šis augalas tai sukulentas, kaupiantis drėgmę lapuose, todėl laistykite tik žemei išdžiūvus ir kas mėnesį tręškite kaktusams skirtomis trąšomis. Kalankėms nebaisus sausas oras, bet nepakenčia šiltų oro gūsių, kurie gali sklisti nuo židinio ar viryklės. Peržydėjusią kalankę kasmet reikia persodinti į kiek didesnį vazoną, šiek tiek patrumpinti šakeles.

Kai kalankės baigia žydėti, joms reikia pailsėti. Augalą laikykite patamsyje visą laiką, arba ne mažiau kaip 12 val. per parą. Beveik nelaistykite. Po mėnesio perstatykite į šviesesnę vietą, pradėkite įprastai prižiūrėti, ir jis vėl sužydės.

Žydinčią žile, kartais vadinamą cinerarija, smagu nusipirkti atėjus pavasariui ir namams sutekti spalvingumo, kol jo taip trūksta gamtoje. Įsigydami atkreipkite dėmesį, kad būtų daug neprasiskleidusių žiedų. Jei gerai jaučiasi, žilės žydi gana ilgai, apie porą mėnesių. Genėti nereikia. Nužydėjusi gėlė nuvysta, nes yra vienametė. Augalą laikykite šviesioje ir nelabai šiltoje vietoje, žemė visą laiką turi būti drėgna, nes lapai išgarina daug vandens ir esant sausrai tuoj ima vysti. Laistyti žilę reikia tik šiltu vandeniu. Gėlės žydės ilgiau, jei kambario temperatūra bus vėsesnė. Treškite kas savaite, žydintiems augalams skirtomis trąšomis.

Anturiai gražiai žaliuoja ir žydi tik tada, kai auga derlingoje, purioje žemėje. Juos reikia kasmet ar kas antrus metus persodinti, nes greit išeikvoja maisto medžiagas. Augalo šaknys trapios, tad persodinant jų geriau nejudinti. Anturiams patinka platūs, bet neaukšti vazonai. Persodinamą augalą galima padalyti atskiriant atžalas arba tiesiog nupjauti jo viršūne su 3-4 lapais ir pamerkti į vandenį, kol išleis šaknis, o likęs augalas atžalas.

Anturius reikia dažnai laistyti, kad žemė visą laiką būtų drėgna, tačiau negalima vandens palikti padėkliuke, nes nupus šaknys. Šis augalas mėgsta būti purškiamas, bet jei ant žiedų pateks vandens, atsiras rudų dėmių. Pavasarį anturius reikia dažnai tręšti, kad jie gausiai žydėtų. Tačiau jei bus mažai šviesos, žiedų nesukraus.

Visą žiemą ir pavasario pradžioje azalijos džiugina žiedais, ypač jei oras gana vėsus, o augalas gausiai laistomas. Būtina nuolat nukarpyti nužydėjusius žiedkočius ir naujus ūglius. Vos nužydėjusias azalijas kas dveji metai reikia persodinti į rododendrams skirtą žemę. Šių gėlių šaknys silpnos, todėl persodinant reikia stengtis jų neliesti. Kadangi jos paviršinės, vazonas turi būti ne gilus, o platus. Laistykite tik minkštu vandeniu, nes azalija nepakenčia kalkių. Net ir nužydėjusiam augalui būtina drėgmė. Jį galima dažnai apipurkšti vėsiu vandeniu.

Azalijas kiekvieną pavasarį reikia genėti, išretinti tankiai augančius ir silpnus ūglius. Seną augalą galima atjauninti - stipriai patrumpinti jo šakas ir vasarai pasodinti lauke. Jei gėlė skursta, lapai krinta, pdėkita ją pailsėti tamsioje ir vėsioje patalpoje. Azalijas galima auginti kaip bonsus, tačiau jų kamienas labai trapus, todėl bus nelengva suteikti norimą formą.

[...]