Augalai

Tai raudinių šeimos augalai, kilę iš Meksikos ir vidurio Amerikos. Akį pirmiausia patraukia šių nedidelių visžalių, mažyčių, plonų ir gležnų lapelių kontrastas ryškiai oranžinėms (arba baltoms) žirnio didumo uogoms. Vasarą granadinės nerteros džiugina geltonai žalsvais žiedeliais, o žiemą subrandina oranžines uogas, kuriomis džiugina beveik visą žiemą. Augalas žydi balandį - geguže.

Laistant vandenį reikėtų pilti į lėkštutę ir neleisti žemei išdžiūti. Kovą - rugpjūti augalas laistomas gausiau, žiemą rečiau, bet žemė visada turėtų būti drėgna. [...]

Mandarininius citrinmedžius, augančius tropikuose ir subtropikuose, visai nesunku auginti kambaryje ar šiltnamyje. Jie veda vaisius - tikruosius mandarinus.

Augalą laistyti reikia reguliariai ir gana gausiai, ypač vasarą, jei išnešamas į lauką. Kadangi citrinmedžiai mėgsta drėgmę, reikėtu dažnai apipurkšti lietaus arba distiliuotu vandeniu. Žiemą vandens reikia mažiau, tačiau žemė neturi visai išdžiūti. Galima laistyti ištirpintu kambario temperatūros sniegu. [...]

Tai saulašarinių šeimos vabzdžiaėdžiai augalai, verčiantys susimastyti apie gyvūnų ir augalų santykius, mat gamtoje įprasta, kad gyvunai minta augalais, o ne atvirksčiai. Šių augalų tėvynė - Amerika, Šiaurės ir Pietų Karolinos pelkės. Ypatingi tuo, kad bene vieninteliai vabzdžiaėdžiai augalai, kurių pasisotinimą galima stebėti tiesiogiai, mat aukai patekus ant augalo dantytų lapų, jie akimirksniu užsiveria. Pergudrauti šių augalų nepavyks, nes jie reaguoja tik į gyvą grobį. Jautrujį musėkautą namų sąlygomis auginti sudėtinga, mat reikia sudaryti kuo natūralesnes sąlygas. [...]

Pavasarį ir vasarą marantos nepakenčia tiesioginių saulės spindulių ir daug geriau auga pavėsyje. Kad jų lapai būtų dideli ir ryškūs, reikia šešėlio, daug drėgmės ir labai derlingos žemės.

Persodinti marantas rekomenduojama vidutiniškai kas dvejus metus į šiek tiek didesnį vazoną, nei buvo prieš tai. Būtina nupjautiskurstančius, padžiūvusius lapus - tada nauji ūgliai augs greičiau. Rinkitės negilų ir žemą vazoną. Į vieną galima sodinti po kelias marantas, nes augalo šaknys nedidelės ir vietos joms nepristigs. Augalas jautrus tiek trąšų pertekliui, tiek trūkumui, tad skystomis trąšomis pamaitinkite kas dvi savaites.

Skindapai - nereiklūs augalai. Greitai tįstančius šio vijoklinio augalo ūglius pavasarį būtina apgenėti - skindapas gražiau šakosis nuskabius stiebų viršunėles, kurias galima sodinti. Kol naujas augalėlis išleis šaknis, vazonėlį laikykite tamsoje. Skindapa persodinkite kas porą metų. Jei pabodo svyrantis augalas, jo šakas galite apvynioti aplink samanų stulpelį ir turėsite ne svyrančią o laipiojančią namų puošmeną. Apžiūrėkite skindapo lapus - jei jie ruduoja, augalui per mažai drėgmės. Jį reikia laistyti taip, kad šaknų gniužulas nespėtų išdžiūti. Aktyviai auganti skindapa tręškite kartą per savaitę. Kai augalui trūksta medžiagų, jo lapeliai smulkėja, ūgliai ištysta ir negražiai atrodo.