Augalai

Miškinė sidabražolė - daugiametis žolinis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : dagai, dagiukas, degimai, gumbučiai, kondratas, trakžolės). Šakniastiebis storas, horizontalus, sumedėjęs, rausvai rudas, su daugeliu plonų šaknų. Stiebai ploni, 10-40 cm aukščio, statūs arba kylantys, viršutinėje dalyje šakoti. Pamatiniai lapai ant ilgų lapkočių, greitai nuvysta. Stiebo lapai triskiaučiai, bekočiai, su dviem stambiais prielapiais. Žiedai ant ilgų žiedkočių, geltoni. Vaisius - lukštavaisis. Žydi nuo birželio iki rugpjūčio mėn.
Miškinė sidabražolė Lietuvoje gana dažna. Auga drėgnose pievose, spygliuočių ir mišriuose miškuose, krūmuose, kirtimuose, upių pakrantėse.
Vaistams vartojami sidabražolės šakniastiebiai (Rhizomata Potentillae erectae). Jie kasami rudenį, rugsėjo-spalio mėn., arba pavasarį, balandžio mėn. Nuplaunami šaltame vandenyje, pašalinamos plonos pridėtinės šaknys, supjaustomi 3-7 cm ilgio ir 1-3 cm pločio gabalėliais ir džiovinami džiovykloje arba lauke. Išdžiūvusi žaliava turi būti tamsiai rudos, pjūvyje -raudonai rudos spalvos, be kvapo, stipriai sutraukiančio skonio. Gerai paruošti šakniastiebiai tinka vartoti net 4 metus.
Sidabražolės šakniastiebių nuoviras, kuriame yra daug rauginių medžiagų, turi sutraukiančių, priešuždegiminių ir kraujavimą stabdančių savybių. Virškinamojo trakto gleivinės paviršiuje rauginės medžiagos padeda susidaryti plėvelei, kuri apsaugo gleivinę nuo dirginimo. Patekusios į tarpląstelinius plyšius, jos sumažina gleivinės liaukų sekrecinę funkciją, audiniai sustandėja, kraujagyslės susitraukia, uždegiminis procesas sumažėja.
Sidabražolės šakniastiebių nuoviru skalaujama burnos ertmė, gerklė sergant faringitu, stomatitu. Galima juo gydyti ir odos uždegimą. Nuoviras verdamas taip: 1 valgomasis šaukštas susmulkintos žaliavos užpilamas 200 ml verdančio vandens, ir virinama 25-30 min. Nuėmus nuo viryklės, nuoviras nukošiamas. Vartojamas karštas. Preparatą taip pat galima skirti vidiniam vartojimui kaip sutraukiantį, priešuždegiminį vaistą nuo gastroenterokolito, viduriavimo. Šiuo atveju karštas nuoviras išgeriamas per dieną.
Iš sidabražoles šakniastiebių galima pasigaminti tepalą suskeldėjusioms lūpoms, rankoms, kojoms gydyti. Jis gaminamas taip: 1 desertinis šaukštas susmulkintos šviežios vaistinės žaliavos ir 100 g sviesto keletą minučių kaitinama ant silpnos ugnies, kol sviestas ištirps. Tepalas nukošiamas per marlę, kol dar šiltas.
Miškines sidabražolės nepatartina vartoti, nelaikantiems šlapimo, turintiems žemą kraujospūdį, nėščioms moterims, sergantiems ūmiu nefritu.