Augalai

Miškinė dedešva - dvimetis, 30-100 cm aukščio žolinis dedešvinių (Malvaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : dedešras, girnelės, kastūrė, roželės). Šaknis liemenine. Stiebas status, šakotas, plaukuotas. Lapai pražanginiai, skiautėti. Žiedai dideli, rožiniai, po 2-5 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius - skeltavaisis. Sėklos beveik juodos arba tamsiai rudos. Žydi birželio-spalio mėn.
Lietuvoje miškinė dedešva reta, auga dykvietėse, pakelėse.
Vaistinei žaliavai renkami dedešvos lapai (Folia Malvae) ir žiedai (Flores Malvae). Žiedai skinami be žiedkočių, paraudę, bet dar ne visai išsiskleidę. Lapai skinami, kai augalas žydi. Surinkta žaliava tuoj pat džiovinama pavėsyje ar džiovykloje 40° C temperatūroje. Išdžiūvę žiedai turi būti melsvai violetiniai.
Medicinoje vartojamas dedešvos lapų ir žiedų užpilas. Kaip antiuždegiminio vaisto jo geriama nuo virškinamojo trakto uždegiminių ligų, bronchito, laringito. Užpilui pagaminti 2 valgomieji šaukštai išdžiūvusių, susmulkintų lapų bei žiedų užpilami 200 ml verdančio vandens, po pusės valandos nukošiama. Gerti reikia po 3-4 valgomuosius šaukštus 3-4 kartus per dieną. Dedešvos gleivės, esančios užpile, saugo virškinamojo trakto sieneles nuo dirginančių medžiagų. Užpilas nevartotinas sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui.
Liaudies medicinoje dedešvos užpilu skalaujama burnos ertmė, jei yra jos gleivinės uždegimas.