Augalai

Lobelinių (Lobsliaceae) šeimos gėlė. Gentyje yra 365 rūšys, paplitusios visame pasaulyje. Iš jų gėlininkystėje žinomos tik dvi rūšys: paprastoji lobelija (L. erlnus), kilusi iš Pietų Afrikos, ir raudonoji lobelija (L. fulgens Willd.), kilusi iš Meksikos. Abi šios rūšys mūsų respublikoje lauke nežiemoja ir todėl gėlynuose auginamos kaip vienmetės gėlės. Paprastoji lobelija —10—20 cm aukščio. Stiebas iš pat pažemės šakotas. Apatiniai lapai atvirkščiai kiaušiniški, dantyti, viršutiniai lancetiški, nežymiai dantyti. Žiedai smulkūs, balti, šviesiai ir tamsiai mėlyni, violetiniai, raudoni, susitelkę į retas kekes. Žydi gausiai nuo birželio mėnesio iki stipresnių šalnų. Lobelijų esti žemaūgių, aukštaūgių ir žemyn svyrančių (karoklinių) veislių.
Žemaūgės lobelijos auginamos klombose, lysvelėse, bordiūruose, kapinėse, o žemyn svyrančios — balkonų ir palangių dėžutėse. Lobelijos mėgsta saulėtą vietą ir gerą dirvą. Neblogai auga bei žydi ir pusiau saulėtoje vietoje.
Dauginama sėklomis, kurios sėjamos vasario—kovo mėnesį į lengvą žeme lėkštėse arba dėžutėse šiltnamyje. Daiginama 15—20 ‘C temperatūroje. Sėklos daigios 3 metus. Sudygsta per 12—14 dienų. Daigai po 3—4 (lizdais) pikuojami į dėžutes 2 cm atstumu. Dėžutės laikomos šviesioje vietoje. Balandžio mėnesį daigai iš dėžučių sodinami į inspektus.
Į nuolatinę vietą daigai sodinami gegužės—birželio mėnesi 10 15 cm atstumu.
Raudonoji lobelija —80 cm aukščio, daugiametė gėlė. Mūsų sąlygomis žiemą laikoma vėsioje (3—4°C) patalpoje. Stiebas stačias, apačioje išsišakojęs tankiomis, o viršuje retesnėmis šakutėmis, kurios labai gausiai žydi raudonais žiedais. Lapai lanceiški. žali, juosvi arba raudoni. Tinka spalvingoms lysvėms ir balkonams apsodinti. Rudenį lobelijų stiebai nupjaunami iki žemės, o šaknys iškasamos, sunešamos į šaltą patalpą ir per žiemą laikomos įkastos smėlyje. Pavasarį sodinamos į vazonus arba inspektus.
Dauginama sėklomis ir atžalomis.