Kurpelė (Aconitum)
Kurpelė - vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos. Gentyje yra apie 80 rūšių, iš kurių apželdinimui tinkamos tik kelios, turinčios didesnę dekoratyvinę vertę.
Mėlynoji kurpelė (A. napellus L.) — 120 cm aukščio. Auga Europoje. Stiebas tvirtas, stačias. Lapai pirštiškai suskaldyti, blizgantys. Žiedai tamsiai violetiniai, kartais balti arba baltai violetiniai, susitelkę ilgose tankiose kekėse. Žydi liepos—rugpjūčio mėnesiais.
Geltonoji kurpelė (A. lycoctonum L.) — 50 cm aukščio, kilusi iš Vidurio ir Pietų Europos, Sibiro. Stiebas stačias. Lapai pirštiški, giliai įkirpti. Žiedai balzganai geltoni. Žydi liepos mėnesį. Fišerio kurpelė (A. fischeri Rchb.) — 100—160 cm aukščio, kilusi iš Kinijos, Japonijos. Stiebas stačias. Lapai pirštiški, žiedai mėlyni, kartais balti, susitelkę retoje kekėje. Yra vertingų, puošnių veislių.
Visos kurpelės tinka mišrioms lysvėms apsodinti, grupėms sudaryti ir skynimui. Skinamos, kai žiedyne prasiskleidžia 2—3 žiedai.
Jos gerai auga kiekvienoje dirvoje, saulėtoje ir užpavėsintoje vieloje. Tačiau nepakenčia šlapios ir per gausiai azotu įtręštos dirvos. Vienoje vietoje be persodinimo ši kurpelė gali augti 4—8 metus.
Dauginamos sėklomis ir kero dalijimu. Pasėtos sėklos dažniausiai sudygsta tik kitais metais, todėl prieš sėją jas galima pašaldyti (—4°C) arba palaikyti parą kraštame (45 °C) vandenyje. Kero dalijimu dauginama rudenį. Atskirti kereliai sodinami į daigyną arba į nuolatinę vietą 25—30 cm atstumu. Kurpelė —gyvuliams nuodingas augalas.







mėlynoji kurpele ir mirtinai nuodinga! jos vartojimo pasekmes ira- apsinuodijimas, deginimas ant liežuvio, pilvo skausmai, viduriavimas, paralyžius ir mirtis. sio augalo sultis senoveja buvo naudojamos kaip nuodai tepami ant streliu antgaliu. Taigi naudokite atsargiai!