Augalai

Kana (dar vadinamas pipyte) tai Kanų (Cannaceae) šeimos, 50—150 cm aukščio gėlė, kilusi iš Indijos, Pietų ir Centrinės Amerikos. Stiebas stačias. Lapai tamsiai žali arba bronziškai raudoni, dideli, pailgai kiaušiniški su stambia vidurine gysla. Žiedai raudoni, geltoni, rožiniai, oranžiniai, vienspalviai arba taškuoti, susitelkę į varpos pavidalo žiedyną. Žydi nuo liepos mėnesio iki rudens.
Tinka grupėms sudaryti gazonuose, auginti mišriose daugiamečių gėlių lysvėse ir vazonuose.
Gerai auga saulėtoje, šiltoje, nuo vėjų apsaugotoje vietoje ir trąšioje, giliai įdirbtoje dirvoje.
Dauginama sėklomis ir dalijant šakniagumbius. Sėklos sėjamos kovo mėnesį į lapinę žemę dėžutėse arba vazonėliuose. Kad sėklos greičiau sudygtų, jas reikia 2—3 valandas pašaldyti šaldytuve ir paskui perpilti karštu vandeniu. Sudygsta per 20—30 dienų. Daigai pikuojami balandžio mėnesį į 10—12 cm skersmens vazonėlius, kurie laikomi inspekte. Į nuolatinę vietą sodinami birželio pradžioje 50 cm atstumu. Žydi pirmais antrais metais. Vasario—kovo mėnesiais kaną galima dauginti dalijant šakniagumbius. Jie dalijami į keletą dalių ir sodinami į smėlį dauginimo dėžėse arba šiltame inspekte. Laikomi 18-22 C temperatūroje. Šakniagumbiai įsišaknija ir per 7—10 dienų išleidžia ūglius. Balandžio mėnesį jie sodinami į 13 cm skersmens vazonėlius, kurie laikomi inspekte.
Į nuolatinę vielą kanas sodinamas, praėjus šalnų pavojui, 50— 70 cm atstumu. Sodinimui iškasamos 70 cm gylio duobės, kurių 2/3 užpildomi šviežiu arklių mėšlu. Mėšlas suminamas ir ant jo užpilamas 20 cm žemės sluoksnis. Į taip paruoštas duobes sodinami šakniagumbiai 5 cm gyliu. Mėšlas kaista ir teikia šilumos, kurios labai reikia šiai gėlei.
Spalio pradžioje po stipresnių šalnų kana iškasama, nupjaunami stiebai ir per žiemą laikoma smėlyje vėsioje (6—8 C) patalpoje.