Augalai

Juodoji tuopa - 25-35 m aukščio medis. Žievė stora, tamsiai pilka, beveik juoda. Pumpurai dideli, pražanginiai, lipnūs, žalsvai rudi arba rudi. Lapai ilgakočiai, pjūkliškai dantytais kraštais. Jaunų lapų lapalakščiai ploni, lipnūs, aromatingi, senesnių - standūs, su šviesiai žalia apatine puse. Žiedai maži, vienalyčiai, susitelkę į žirginius. Vaisius - daugiasėklė dėžutė.
Juodoji tuopa Lietuvoje sutinkama labai retai. Auginama kai kur parkuose, sodybose, pakelėse. Žydi balandžio mėn.
Vaistams vartojami juodosios tuopos pumpurai (Gemmae Populi). Jie skinami pavasarį, kol dar nesusprogę. Tuojau pat džiovinami lauke, pavėsyje, arba vėsioje patalpoje, paberti plonu sluoksniu ant popieriaus. Išdžiūvusi žaliava turi būti žaliai arba rudai geltonos spalvos, savito kvapo, kartoka.
Iš tuopos pumpurų spiritinės ištraukos ir tokio pat kiekio lanolino gaminamas tepalas, kuris turi nuskausminančių, antiuždegiminių, sutraukiančių savybių. Juo tepamos žaizdos, įtrinamos slenkančių plaukų šaknys.
Liaudies medicinoje tuopos pumpurų užpilas vartojamas karščiavimui mažinti, uždegimui slopinti (šias savybes augalui suteikia glikozidas salicinas).
Tuopos pumpurų eterinis aliejus vartojamas parfumerijoje.