Augalai

Baltalksnis ir juodalksnis - iki 20-25 m aukščio išaugantys beržinių (Betulaceae) šeimos medžiai. Baltalksnio lapai pilkai žali, nelipnūs, juodalksnio - tamsiai žali, su blizgančia viršutine puse, jauni lapeliai lipnūs. Žydi anksti pavasari, lapeliams dar neišsprogus. Žiedai - žirginėliuose. Kuokeliniai ir piesteliniai žirginiai susitelkę po kelis j šluoteles. Prinokę piesteliniai žiedai sumedėja ir žiemoja ant šakelių. Vaisiai - dvisparniai riešutėliai. Baltalksnio žieve lygi, plona, pilka, juodalksnio - tamsiai ruda, suaugusio medžio sueižėjusi. Lapai pražanginiai.
Baltalksniai auga miškuose, drėgnose upių, ežerų pakrantėse. Paplitę visoje Lietuvoje, gausiausi Vidurio žemumoje. Žydi kovo-balandžio mėn.
Juodalksniai auga ežerų, upių pakrantėse, miško pelkėse. Taip pat paplitę visoje Lietuvoje Žydi balandžio mėn.
Vaistams vartojami sumedėję žirginiai (Fructus Alni) ir lapai (Foha Alni)
Žirginiai skinami žiemą. Džiovinami gerai vedinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-45° C temperatūroje. Išdžiūvę žirginiai turi būti tamsiai rudos, beveik juodos spalvos, silpno kvapo, sutraukiančio skonio.
Alksnių žirginių užpilas veikia sutraukiančiai ir vartojamas skrandžio, žarnyno ligoms (pvz, ūmiems ir lėtiniams kolitams) gydyti. Kaip pagalbinio vaisto jo geriama sergant dizenterija ir kitomis infekcinėmis ligomis, kai gydomasi antibiotikais.
Alksnio žirginių užpilas gaminamas taip : 2 valgomieji šaukštai sutrintų žirginių užpilami stikline verdančio vandens, ir kartinama ant lėtos ugnies 15 min. Po 45 min. nukošiama. Preparatą reikia išgerti per dieną. Jis dezinfekuoja, todėl lėtėja rūgimo ir puvimo procesai, būdingi lėtiniams kolitams ir kt. žarnyno ligoms. Alksnio žirginių užpilo geriau negerti, jei užkietėję viduriai.
Alksnio lapų vonioje patariama pamirkyti po ilgo fizinio darbo pavargusias kojas.
Alksnių lapais ir žieve dažomi siūlai, odos. Jauni ūgliai ir lapai - vertingas pašaras, nes gerai išdžiovinti, ypač jauni ūgliai, turi daug baltymų, vitaminų