Augalai

Dygioji šunobelė - labai šakotas, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos krūmas arba nedidelis iki 8 m aukščio medis (dar vadinamas : medlieva šunobelė, erškėtis, erškelis, medliva, neveidėlis). Jaunų šakučių žievė rausvai ruda, blizganti, senų šakų ir stiebų -beveik juoda, supleišėjusi. Šakelės dygliuotos, tankiai apaugusios ovaliais lapais. Jie priešiniai, kotuoti, nusmailėjusiomis viršūnėmis, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, gelsvai žali, susitelkę po 10-15 lapų pažastyse. Vaisiai - sultingi, juodi, apvalūs, blizgantys kaulavaisiai, juose 3-4 kaulasėk-lės.
Dygioji šunobelė paplitusi visoje Lietuvoje. Auga lapuočių miškų trake, krūmuose, kalvų šlaituose, paupiuose. Mėgsta sausesnes vietas. Žydi gegužės-birželio mėn. Vaisiai prinoksta rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Pasitaiko, kad vaistinių augalų rinkėjai neskiria dygiosios šunobelės ir šaltekšnio, nes medžiai tikrai panašūs. Labai svarbu juos skirti, nes medicinoje vartojamos šunobelės uogos (Fructus Rhamni catharticae), o šaltekšnio - žievė (Cortex Frangulae). Šunobelės kamieno šakutės baigiasi dygliais, o šaltekšnio žievėje aiškiai matyti balti skersiniai brūkšniai arba pilkos dėmės.
Šunobelės juodi arba tamsiai violetiniai vaisiai skinami be vaiskočių, rudenį. Džiovinami šiltoje patalpoje, galima džiovinti ir nekarštoje krosnyje. Išdžiūvę vaisiai raukšlėti, blizgantys, be kvapo, kartūs. Žaliavoje neturi pasitaikyti kitų juodų uogų priemaišų. Ypač pavojingi šaltekšnio vaisiai, jie sukelia pykinimą. Šaltekšnio vaisius galima atskirti pagal šiuos požymius: jie yra apvalūs, juodi, neblizga, turi 2 (rečiau 3) kauliukus.
Šunobelės uogose yra antraglikozidų, jie dirgina storosios žarnos gleivinę, todėl laisvina vidurius. Šiam tikslui vartojamas nuoviras. Jis gaminamas taip: 1-2 valgomieji šaukštai susmulkintų uogų užpilami 200 ml vandens ir lėtai virinama 20-25 min. Nukošiama, pripilamas iki 200 ml išgaravęs vandens kiekis. Geriama po 100 ml prieš miegą. Veikimas prasideda po 8-10 vai. Šis nuoviras padeda ne tik nuo vidurių užkietėjimo, bet ir nuo hemorojaus, tiesiosios žarnos skausmų.
Galima gaminti šunobelės ir kitų vaistingųjų augalų nuovirą. Imama lygiomis dalimis šunobelės uogų, valerijono šaknų, vaistinės ramunės žolės ir kukurūzo purkų. Tokia arbata ne tik laisvina vidurius, mažina žarnyne puvimo procesus, dezinfekuoja, bet ir nuskausmina, veikia antiuždegimiškai. Čia 1 valgomajam šaukštui susmulkinto mišinio imama stiklinė verdančio vandens. Gaminama taip pat, kaip šunobelės uogų nuoviras.
Liaudies medicinoje, kaip vidurius laisvinantys ir vėmimą sukeliantys vaistai, būdavo vartojamas šunobelės žievės nuoviras. Lapuose yra daug vitamino C, todėl juos dėdavo į vitaminingus koncentratus.
Visos augalo dalys turi dažomųjų medžiagų.