Augalai

Skėtinė širdažolė - daugiametis žolinis, gencijoninių (Gentianaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : drugžolė, klynažolės, skiautė, šimtamacė, šimtažiedė, širdies žolė). Šaknis liemeninė, šakota. Stiebai keli, iki 40 cm aukščio, ploni, viršutinėje dalyje šakoti. Pamatiniai lapai sudaro skrotelę. Stiebo lapai priešiniai, bekočiai. Žiedynas - skėtiška šluotelė. Žiedai ryškiai rožiniai. Vaisius - cilindriška dėžutė. Sėklos smulkios, netaisyklingai apvalios, [...]

Smiltyninis šlamutis - daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : gajukai, kačpėdėlis, notažolė, pilkažolės, sausukė, snaudalės, snaudaliai, šilkinėlis). Stiebai dažniausiai keli, 15-35 cm aukščio, nešakoti, arba viršutinė dalis kiek šakota, apaugę baltais pūkeliais. Lapai pražanginiai, lancetiški, apatiniai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Juos dengiantys pūkeliai saugo augalą sausrų metu nuo išdžiūvimo. Žiedai geltoni arba oranžiniai, [...]

Dygioji šunobelė - labai šakotas, šunobelinių (Rhamnaceae) šeimos krūmas arba nedidelis iki 8 m aukščio medis (dar vadinamas : medlieva šunobelė, erškėtis, erškelis, medliva, neveidėlis). Jaunų šakučių žievė rausvai ruda, blizganti, senų šakų ir stiebų -beveik juoda, supleišėjusi. Šakelės dygliuotos, tankiai apaugusios ovaliais lapais. Jie priešiniai, kotuoti, nusmailėjusiomis viršūnėmis, smulkiai dantytais kraštais. Žiedai smulkūs, gelsvai [...]

Šliaužiančioji tramažolė - daugiametis žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : ablažnykas, bliusčiai, liaukažolė, rakažninkas, rėplė, tramas, vočiažolė). Stiebas gulsčias, šliaužiantis, plikas arba ties briaunomis plaukuotas, įsišaknyjantis, su kylančiais ūgliais. Lapai priešiniai, ilgakočiai, karbuotais kraštais. Žiedai lelijiniai (melsvi), rečiau raudoni, trumpakočiai, po 2-4 auga lapų pažastyse. Vaisių sudaro 4 riešutėliai.
Šliaužiančioji tramažolė paplitusi visoje Lietuvoje. [...]

Juodoji tuopa - 25-35 m aukščio medis. Žievė stora, tamsiai pilka, beveik juoda. Pumpurai dideli, pražanginiai, lipnūs, žalsvai rudi arba rudi. Lapai ilgakočiai, pjūkliškai dantytais kraštais. Jaunų lapų lapalakščiai ploni, lipnūs, aromatingi, senesnių - standūs, su šviesiai žalia apatine puse. Žiedai maži, vienalyčiai, susitelkę į žirginius. Vaisius - daugiasėklė dėžutė.
Juodoji tuopa Lietuvoje sutinkama labai retai. [...]