Augalai

Plikasis skleistenis - daugiametis, nedidelis, gelsvai žalias žolinis, gvazdikinių (Caryophyllaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : skleistenis plikis, kilžolė, klingyda, ropelis, varlkekės). Šaknis liemeninė. Stiebai keli, šakoti, gulsti. Lapai atvirkščiai kiaušiniški, pliki, trumpakočiai. Žiedai smulkūs, nežymūs, po 5-12 susitelkę lapų pažastyse. Vaisius-vienasėklis neatsidarantis riešutėlis. Sėklostamsiai rudos, smulkios, blizgančios.
Plikasis skleistenis gana dažnas visoje Lietuvoje. Auga sausose pievose, [...]

Miškinė sidabražolė - daugiametis žolinis, erškėtinių (Rosaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : dagai, dagiukas, degimai, gumbučiai, kondratas, trakžolės). Šakniastiebis storas, horizontalus, sumedėjęs, rausvai rudas, su daugeliu plonų šaknų. Stiebai ploni, 10-40 cm aukščio, statūs arba kylantys, viršutinėje dalyje šakoti. Pamatiniai lapai ant ilgų lapkočių, greitai nuvysta. Stiebo lapai triskiaučiai, bekočiai, su dviem stambiais prielapiais. Žiedai [...]

Paprastoji rusmenė - dvimetis, rečiau daugiametis, iki 1,5 m aukščio žolinis, bervidinių (Scrophulariaceae) šeimos augalas. Pirmaisiais metais išauga pailgų, kotuotų lapų skrotelė, antraisiais - vienas arba keli stambūs žiedai. Apatinėje stiebo dalyje lapai didesni negu aukščiau augantys, kotuoti, viršutinė lapų pusė raukšlėtą tamsiai žalia, apatinėje pusėje aiškiai matyti tinkliškos gyslos. Žiedai gražūs, dideli, nusvirę, išorėje [...]

Žalioji rūta - daugiametis, 30-60 cm aukščio melsvai žalias, rūtinių (Rutaceae) šeimos augalas. Stiebas status, šakotas, jo apatinė dalis sumedėjusi. Lapai pražanginiai, plunksniškai suskaldyti. Pamatiniai ir viduriniai lapai kotuoti, viršutiniai bekočiai. Žiedai žalsvai geltoni, skėtiškose kekėse. Vaisius - dėžutė.
Lietuvoje žalioji rūta savaime neauga. Auginama darželiuose, soduose, kapinėse. Žydi birželio-rugsėjo mėn., sėklos subręsta rugsėjo-spalio mėn. Dauginasi [...]

Ankstyvasis šalpusnis - daugiametis žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : baltapusnė, baltpusiai, močeka, močekėlės, močelapis, peršautė, šalpusiai, šaltapusnė, žalpusniai, žalpusnės) su ilgu, mėsingu, šakotu šakniastiebiu. Anksti pavasarį išauga vienas arba keli nešakoti 10-25 cm aukščio stiebai, apaugę baltais pūkeliais ir siaurais rusvais smailiomis viršūnėmis bekočiais lapais. Stiebų viršūnėse pražysta pavieniai stambūs, ryškiai geltoni [...]