Augalai

Trikertė žvaginė - vienmetis, 20-50 cm aukščio žolinis, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : badakruopė, maišelninkas, piemens tarbelė, trikertė sūrmaišė, žvaginis, žvagutis). Šaknis plona, liemeninė. Stiebas stačias, paprastas arba šakotas, ryškiai vagotas. Skrotelės lapai kotuoti, plunksniškai suskaldyti, lancetiški. Stiebo lapai pra-žanginiai, nedideli, bekočiai. Žiedai smulkūs, balti, ant ilgų žiedkočių. Vaisius - ankštarėlė, joje daug [...]

Paprastoji saulėgrąža - vienmetis, iki 2,5 m aukščio žolinis, astrinių (Asteraceae) šeimos augalas (dar vadinamas : grižažolė, saulėgrjžė, saulagrūžys, saulažolė, saulėgręžis, saulėkrėstis). Šaknis liemeninė, labai šakota. Stiebas storas, tiesus, nešakotas. Lapai pražanginiai, ant ilgų lapkočių, dideli. Lapai ir stiebas apaugę šiurkščiais plaukeliais. Žiedynas - stambus graižąs stiebo viršūnėje. Kraštiniai žiedai liežuviški, ryškiai geltoni, stambūs, viduriniai [...]

Sėjamoji petražolė - dvimetis, 30-100 cm aukščio žolinis, salierinių (Umbelliferae) šeimos augalas (dar vadinamas : petrelės, petruška). Šaknis balta, mėsinga. Stiebas status, šakotas. Lapai 3 kartus plunksniškai suskaldyti, kotuoti. Žiedai smulkūs, žalsvai gelsvi, susitelkę j sudėtinius skėčius. Vaisius - pilkai rudas skeltavaisis, suskylantis j dvi pailgai kiaušiniškas sėklas.
Sėjamoji petražolė, kaip prieskoninė daržovė, auginama daržuose ir [...]

Pipirmėtė - daugiametis, 30-100 cm aukščio kvapus žolinis, notrelinių (Lamiaceae) šeimos augalas (dar vadinamas : mėta, šaltmėtė, šaltmėtrė). Šakniastiebis horizontalus, šakotas, apaugęs kuokštinėmis šaknimis. Stiebai (vienas arba keli) statūs, keturbriauniai, šakoti. Lapai priešiniai, kotuoti, dantytais kraštais, jų viršutinė pusė tamsiai žalia, apatinė šviesesnė. Žiedai maži, melsvai violetiniai, auga netikrais menturiais stiebo ir šakų viršūnėse. Vaisius [...]

Valgomasis krienas - daugiametis, 40-120 cm aukščio žolinis, bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas. Šakniastiebis trumpas, šaknys ilgos, storps. Stiebas status, šakotas. Pamatiniai lapai pailgi, širdiškais arba apvaliais pamatais, ilgakočiai, sudaro skrotelę, viduriniai - plunksniškai suskaldyti, trumpakočiai, viršutiniai - linijiški, beveik lygiakraščiai, bekočiai. Balti žiedai susitelkę į kekes. Vaisius - pailga ankštara.
Valgomasis krienas yra prieskoninė daržovė, todėl [...]