Augalai

Paprastoji aubriecija (Aubrietia deltoidea). kryžmažiedžių (Brassicaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, kilęs iš Pietų Europos, Mažosios Azijos. Užauga 8—10 cm aukščio. Stiebas gulsčias, šliaužiantis. Lapai pailgai kastuviški, lanceliški, karpytais kraštais, plaukuoti, pilkai, žali. Žiedai violetiškai mėlyni, rečiau raudoni, 1—5 cm skersmens. Žydi gegužės—birželio mėn. Žiedynkotis 8 cm aukščio, baigiasi vienu arba keliais žiedais. Žydėjimo metu sudaro spalvinį [...]

Paprastoji gvaizdė (Armeria elongata) gvaizdinių (Plumbaginaceae) šeimos šakniastiebinė daugiametė gėlė, dažnai aptinkama Lietuvos pietryčiuose; į šiaurę retėja ir šiaurinėje respublikos dalyje visai nepasitaiko.
Lapai linijiški, sudaro skrotelę, iš kurių suauga gražus kilimas. Žiedynkotis status, plikas, apie 20—30 cm aukščio. Žiedai maži, 3 mm skersmens, rožiniai arba šviesiai violetiniai, susitelkę 2—3 cm skersmens galvutėse. Žydi gegužės— liepos [...]

Puršo kietis (Artemisia purshiana, Artemisia ludoviciana) graižažiedžių (Asteraceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas, kilęs iš Šiaurės Amerikos. Užauga iki 50—60 cm aukščio. Stiebas ir lapai sidabriškai balti, gausiai plaukuoti. Lapai ovaliniai, smailiomis viršūnėmis. Žiedai balti, neryškūs, susitelkę šluotelėje. Žydi liepos mėn., 35 dienas. Norint turėti žemų, dekoratyvinių krūmeliu, jam neleidžiama žydėti — trumpinamos viršūnės.
Dauginamas kero dalijimu [...]

Karpatinis katilėlis (Campanula carpatica) katilinių (Campanulaceae) šeimos šakniastiebinis augalas, aptinkamas Karpatuose, Vidurio Europoje. Stiebai ploni, šakoti, apgaubti lapais. Apatiniai lapai ilgakočiai, ovaliniai, širdišku pamatu, smulkūs, sudaro kupstą. Žiedai varpelio formos, 3 cm ilgio ir 4 cm skersmens, pavieniai, baltos ir mėlynos spalvos. Augalas 10 cm, žiedkotis 15—25 cm aukščio. Žydi birželio-liepos mėn., gausiai. Vienoje vietoje [...]

Siauralapė karpažolė (Euphorbia cyparissias) karpažolinių (Euphoibiaceae) šeimos daugiametis šakniastiebinis augalas, užaugantis iki 20—25 cm aukščio. Savaime auga smiltynuose, kalvose, pakelėse, dirvonuose. Stiebas stačias, baigiasi bežiedėmis šakelėmis, kurios apaugusios siaurais, tankiais, beveik siūliškais lapeliais; pagrinde pusiau sumedėjęs. Lapai šviesiai žali, siauri, 3—4 mm pločio, linijiški, pliki, beveik vienodo platumo, viršūnės apybukės. Pažiedės rombiškos, geltonos, vėliau parausta. [...]