Bijūnas (Paeonia)

BijūnasBijūnas - vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, daugiametis žolinis arba krūminis, stambiais suskaldytais lapais ir puošniais žiedais, darželiuose dažnai auginamas augalas.
Baltažiedis bijūnas - 60-100 cm aukščio. Auga Vakarų Sibire, Tolimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Japonijoje. Stiebas vienažiedis arba daugiažiedis. Lapai 2—3 kartus trilapiai. Žiedai balti, rožiniai, kreminiai, raudoni, purpuriniai, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, 10—12 cm skersmens, dažnai maloniai kvepiantys. Žydi birželio— liepos mėnesiais. Yra daug gražių veislių, kurios skiriasi aukščiu, žiedų forma, žiedų spalva ir žydėjimo laiku.
Vaistinis bijūnas (P. officinalis L.) — 50—80 cm aukščio, auga Pietų Europoje. Stiebas vienažiedis. Lapai triskart trilapiai. Žiedai raudoni, rečiau rožiniai arba balti, tuščiaviduriai, rečiau pilnaviduriai, 10—12 cm skersmens. Žydi gegužės pabaigoje.
Sibirinis bijūnas (P. anomala L.) — savaime auga Rusijos šiaurinėje europinėje dalyje, Sibire, Vidurinėje Azijoje, Mongolijoje. Stiebas vienažiedis. Lapai 2—3 kartus trilapiai. Žiedai purpuriniai, rožiniai, 10 cm skersmens. Žydi gegužės—birželio mėnesiais.
Siauralapis bijūnas (P. tenuifolia L.)—50 cm aukščio augalas, augantis Vidurio ir Pietų Europoje, Kryme. Stiebas vienažiedis. Lapai smulkus, jų skiltelės 1—2 mm pločio. Žiedai raudoni arba tamsiai purpuriniai, tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, 8—10 cm skersmens. Žydi gegužės pabaigoje.
Krūminis bijūnas (P. suffrulicosa Andr.) — 2 m aukščio augalas. Savaime auga Kinijoje. Sumedėjęs puskrūmis arba krūmas. Žiedai raudoni, rožiniai, violetiniai, balti, tuščiaviduriai, pusiau pilnaviduriai arba pilnaviduriai, 15—20 cm skersmens. Žydi gegužės-birželio mėnesiais. Jautrus šalčiams, žiemai pridengiamas eglišakėmis.
Bijūnai tinka gazonuose grupėms sudaryti, mišrioms daugiamečių gėlių lysvėms, bordiūrams apsodinti ir skinti. Bijūnai skinami anksti rytą, kai žiedai tik pradeda skleistis. Tuščiaviduriai bijūnai vandenyje laikosi 2—3, o pilnaviduriai_—5—8 dienas. Bijūnai mėgsta saulėtą vietą (tik krūminis bijūnas geriau auga pusiau užpavėsintoje vieloje) ir giliai įdirbtą, supuvusiu mėšlu įtręštą priemolio dirvą. Žemoje nedrenuotoje dirvoje jie skursta. Dirva tręšiama rudenį, kas treti metai, į 1 m2 krečiant 20—25 kg supuvusio mėšlo arba komposto.
Pavasarį, kai tik dirva pradžiūsta, bijūnus reikia tręšti mineralinių trąšų mišiniu, vienam kerui skiriant 50—70 g trąšų (suberiamos į padarytą kauptuku aplink kerą negilų griovelį). Gegužės viduryje naudinga bijūnus patręšti praskiestomis galvijų mėšlo srutomis.
Per karščius kartą per savaitę bijūnus reikia gausiai palaistyti. Kad bijūnai žydėtų dideliais žiedais, reikia pašalinti šoninius žiedų pumpurus. Bijūnai vienoje vietoje gali augti 30 ir daugiau metų. Persodinami rugpjūčio—rugsėjo mėnesiais. Bijūnų negalima sodinti per giliai. Geriausia, kai daigai užpilami 3—5 cm žemės sluoksniu. Per giliai pasodinti bijūnai dažniausiai išleidžia daug plonu stiebų ir nežydi.
Žoliniai bijūnai dauginami ūgliais, sėklomis ir kero dalijimu. Kero dalijimu dauginama rugpjūčio pabaigoje. Tam tikslui bijūno keras atsargiai iškasamas ir aštriu peiliu dalijamas į keletą dalių taip, kad kiekviena dalis turėtų bent 3 pumpurus ir sveikų šaknų. Šaknys, nutrupėjusios dalijant kerą, neišmetamos, bet susodinamos daigyne 5 cm gyliu. Neretai tokie šaknų gabaliukai, jei tik turi miegančių pumpurų, įsišaknija ir puikiai auga. Galima, dalijant kerą, bijūno neiškasti, bet viename šone atkasti žemę ir dalį kero aštriu kastuvu atkirsti. Taip dauginant, padaromos didelės žaizdos bijūno šaknyse, kurias reikia apibarstyti medžio anglies milteliais ir užžerti supuvusiu mėšlu. Bijūnai ūgliais dauginami panašiai, kaip ir kitos daugiametės gėlės. Ūgliai pjaunami gegužės pabaigoje iš vidurio stiebo ir sodinami inspekte į smėlį 3 cm gyliu. Įsišaknija per 2 mėnesius. Pirmą žiemą įsišakniję ūgliai paliekami pridengti inspekte. Pavasarį jie iš inspekto išimami ir sodinami į daigyną. Krūminis bijūnas dauginamas ir sėklomis, ir skiepijant į žolinio bijūno (geriausia vaistingojo) šaknį, ir atžalomis bei atlankomis. Poskiepiams žoliniai bijūnai išraunami rugpjūčio pradžioje ir sodinami į 13 cm skersmens vazonėlius taip, kad viršutinė šaknų dalis būtų 3 cm iškilusi virš žemės. Žiemą vazonėliai laikomi šaltame šiltnamyje po stelažais arba rūsyje 3—5°C temperatūroje. Krūminio bijūno ūgliai įskiepiams pjaunami rudenį ir taip pat laikomi šaltoje patalpoje smėlyje. Skiepijama kovo pabaigoje. Žolinio bijūno šaknyje įpjaunama trikampė įpjova, ir į ją įstatomas taip pat trikampiu išpjautas su 2—3 akutėmis krūminio bijūno ūglis. Skiepijimo vieta aprišama plaušais arba vilnoniu siūlu ir užtepama skiepijimo tepalu. Skiepijimo rezultatai paaiškėja po 3—4 savaičių.
Pirmąją žiemą skiepeliai laikomi šiltnamyje 8°C temperatūroje. Į nuolatinę vietą sodinami kitų metų pavasarį. Žydi po 3—4 metų. Atžalomis krūminis bijūnas dauginamas pavasarį, atskiriant toliau nuo pagrindinių stiebų išaugusias ir įsišaknijusias atžalas. Sėklomis bijūnus dažniausiai daugina tik selekcininkai, norėdami išvesti naujas veisles. Sėjinukai žydi po 5—6 metų.

  • Digg
  • Del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Reddit
  • Twitter
  • RSS

Panašūs įrašai

Komentuoti