Augalai

Baltoji garstyčia - vienmetis žolinis augalas. Stiebas 20-100 cm aukščio, status, šakotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais. Lapai kotuoti (išskyrus viršutinius), pailgi, lyriškai suskaldyti arba skiautėti. Žiedai šviesiai geltoni, susitelkę į skėtiškas kekes. Vaisius - plaukuota ankštara su plokščiu snapeliu. Sėklos šviesiai geltonos, lygiu paviršiumi.
Baltoji garstyčia Lietuvoje auginama. Sulaukėjusi negausiai auga pakelėse, dykvietėse. Žydėti pradeda birželio mėnesį ir žydi iki rudens.
Kaip vaistinis augalas svarbesnė yra sareptinė garstyčia. Ji vienmetė, 40-50 cm aukščio. Stiebas status, šakotas, plikas. Lapai pražanginiai, apatiniai - lyriškai, plunksniškai suskaldyti, žali, kotuoti, viršutiniai - mažesni už apatinius, bekočiai, lygiakraščiai. Žiedai geltoni. Vaisius - neplaukuota ankštara su plokščiu snapeliu. Sėklos smulkios, juodai melsvos, rudos.
Sareptinė garstyčia Lietuvoje reta. Auga dykvietėse, šiukšlynuose. Auginama. Žydi birželio-liepos mėn. Vaisiai pradeda bręsti liepos mėn.
Medicinoje vartojamos garstyčios sėklos (Semina Sinapis). Renkamos kai subręsta, džiovinamos. Jose yra tioglikozidų, jie aštraus deginančio skonio. Sėklų milteliai vartojami garstyčių trauklapiams gaminti. Vaistinėje parduodami trauklapiai 8×12,5 cm dydžio. Sudrėkinti šiltame vandenyje jie klojami ant odos ir laikoma 5-15 min., kol pradeda perštėti. Trauklapių negalima drėkinti šaltame arba verdančiame vandenyje, nes garstyčios tampa menkai veiklios. Galima pasigaminti trauklapius namuose: garstyčių sėklų milteliai maišomi su šiltu vandeniu. Gaunama grietinės tirštumo masė, kuri po 20-30 min. plonu sluoksniu tepama ant popieriaus. Gauti trauklapiai klojami ant odos.
Kaip dirginančia priemone garstyčių lapeliais gydomas peršalimas, plaučių uždegimas, bronchitas, raumenų skausmai. Vaikams, sergantiems kvėpavimo organų ligomis, galima kaitinti kojas garstyčių vonelėje.
Garstyčių spiritas (2%) vartojamas įtrinimams sergant reumatu, radikulitu, kartais neuritu.
Garstyčių preparatų negalima vartoti, jei yra alerginių odos pakenkimų, sergama vilklige, odos tuberkulioze, žvyneline.
Garstyčia gali būti vartojama ir kaip prieskonis. Ji dirgina skrandžio gleivinę, skatina sulčių išsiskyrimą, gerina apetitą. Jauni garstyčios lapai tinka salotoms.