Azalija (Azalea)

azalijaVisą žiemą ir pavasario pradžioje azalijos džiugina žiedais, ypač jei oras gana vėsus, o augalas gausiai laistomas. Būtina nuolat nukarpyti nužydėjusius žiedkočius ir naujus ūglius. Vos nužydėjusias azalijas kas dveji metai reikia persodinti į rododendrams skirtą žemę. Šių gėlių šaknys silpnos, todėl persodinant reikia stengtis jų neliesti. Kadangi jos paviršinės, vazonas turi būti ne gilus, o platus. Laistykite tik minkštu vandeniu, nes azalija nepakenčia kalkių. Net ir nužydėjusiam augalui būtina drėgmė. Jį galima dažnai apipurkšti vėsiu vandeniu.

Azalijas kiekvieną pavasarį reikia genėti, išretinti tankiai augančius ir silpnus ūglius. Seną augalą galima atjauninti - stipriai patrumpinti jo šakas ir vasarai pasodinti lauke. Jei gėlė skursta, lapai krinta, pdėkita ją pailsėti tamsioje ir vėsioje patalpoje. Azalijas galima auginti kaip bonsus, tačiau jų kamienas labai trapus, todėl bus nelengva suteikti norimą formą.


Žiemą azalijos laikomos vėsiame (8— 10°C) šviesiame šiltnamyje arba kambaryje ir negausiai laistomos. Laistyti reikia tiek, kad žemė vazone butų nuolat drėgna, bet ne per šlapia. Šlapioje žemėje azalijų smulkiosios šaknelės genda ir ūglių smulkiosios viršūnėlės pašviesėja. Azalijos taip pat bijo sauso oro ir žemės perdžiūvimo. Dažniausiai nuo to jos meta lapus, o žiedų pumpurai paruduoja ir nebeišsiskleidžia. Laistymui tinka tik drungnas lietaus arba upės vanduo. Kalkingo vandens nepakenčia. Vasarą azalijas patartina laikyti lauke, kiek užpavėsintame inspekte arba sode po medžiais. Karštomis dienomis jas reikia gausiai laistyti ir purkšti. Kas 10 dienų patręšti mineralinių trąšų mišiniu (1,5 g amonio sulfato, 10 g superfosfato, 6 g kalio sulfato, 10 g magnio sulfato, 10 litrų vandens) ir kartą per mėnesį palaistyti parūgštintu vandeniu (5 ml sieros rūgšties, 10 1 vandens), patrumpinti jaunus ūglius. Rugpjūčio antroje pusėje azalijos pernešamos į šviesią vietą. Lauke gali būti laikomos iki rugsėjo mėnesio. Po to sunešamos į vėsią, gerai vėdinamą patalpą. Azalijos, kurios ruošiamos pagreitintam pražydinimui, laikomos šviesiame, šiltame (18—20 °C) šiltnamyje. Tam tinka turintys gerą šaknų sistemą ir gerai išsivysčiusius žiedinius pumpurus augalai. Šalia žiedinių pumpurų išaugę jauni ūgliai pašalinami. Labai svarbu, kad patalpoje būtų pakankamai drėgnas oras ir pastovi temperatūra. Kol žiediniai pumpurai neišsiskleidę, azalijos 2—3 kartus per dieną apipurškiamos lietaus vandeniu.
Kai azalijos pradeda žydėti, patalpos temperatūra mažinama iki
10— 15°C.
Azalijos dauginamos ūgliais. Balandžio-gegužės arba liepos-rugpjūčio mėnesiais nupjaunami pusiau sumedėję su 3—4 lapeliais ūgliai. Jie sodinami į smėlingą lapinę arba durpinę žemę dauginimo dėžutėse. Dėžutės uždengiamos stiklu arba polietilenine plėvele ir, dažnai apipurškiant, laikomos 20—22 CC temperatūroje. Saulėtomis dienomis stiklas užtemdomas (uždengiamas popieriumi).
Po 3—5 savaičių ūgliai įsišaknija ir pradeda augti. Įsišakniję ūgliai sodinami j viržinę arba durpinę žemę mažuose vazonėliuose. Paaugusiems iki 15—20 cm aukščio ūgliams pritrumpinamos viršūnėlės, kad šakotųsi ir išaugtų gražūs krūmeliai. Didelės azalijos persodinamos kas 2—3 metai pavasarį, vos peržydėjus. Žemių mišinys paruošiamas iš kraikinių durpių ir spygliuočių medžių pjuvenų santykiu 2:1 arba supuvusių spyglių žemės (parsigabenama iš miško).
azalija-bonsas

  • Digg
  • Del.icio.us
  • StumbleUpon
  • Reddit
  • Twitter
  • RSS

Panašūs įrašai

2 Komentarai temoje “Azalija (Azalea)”

  1. zita rašo:

    paprasciausiai nugnybk sakele ir kisk i dregna zeme.Prigyja tikrai greitai.Tik tiesiogines saules nelabai megsta.

  2. red rašo:

    koks grazus krumelis, labai grazu

Komentuoti