Augalai

Astilbė - uolaskėlinių (Saxifragaceac) šeimos, 60—100 cm aukščio gėlė, kilusi iš Kinijos, Japonijos. Stiebas stačias, šakotas. Lapai plunks-niški, tamsiai žaliu arba rausvu blizgančiu paviršiumi. Žiedai balti, rožiniai, raudoni, purpuriniai, violetiniai, smulkus, susitelkę į purų 20—30 cm ilgio šluotelės pavidalo žiedyną. Žydi liepos— rugpjūčio mėnesiais. Gentyje yra apie 30 rūšių, tačiau ne visos jos dekoratyvios.
Gėlynuose dažniausiai auginamos šios rūšys: A. japonica Gray.— 60—80 cm aukščio, baltais ir rožiniais žiedais; A. davidii hort. — 180 cm aukščio, tamsiai rožiniais žiedais; A. x arendsii Arends — 60 cm aukščio, baltais, rožiniais, raudonais ir purpuriniais žiedais. Pastarosios rūšies yra puikių veislių. Astilbės tinka lysvelėms apsodinti, grupėms sudaryti, skinti ir pražydininiui žiemą.
Gerai auga pavėsyje, lengvoje, puveningoje dirvoje. Žiemoja nepridengta. Vienoje vietoje (nepersodinta) gali augti 3—6 metus. Dauginama kero dalijimu ir sėklomis. Kero dalijimu dauginama pavasarį arba rudenį. Sėklomis astilbė dauginama retai ir dažniausiai tik norint gauti naujas veisles. Sėklos sėjamos pavasarį arba rudenį į lėkštes ar vazonėlius. Daiginama ir daigai laikomi pusiau pavėsyje, nuolat drėkinant žemę. Pirmaisiais metais pasodintus į lysves daigus žiemai reikia pridengti lapais arba durpėmis.